1.8 C
Birštonas

Medžiotojai per savaitę išgelbėjo du šimtus stirnų jauniklių Lietuvos pievose ir laukuose

Ar jau skaitėte?

Pirmą kartą Lietuvoje inicijavę atsakingą šienapjūtę šalies medžiotojai kartu su ūkininkais per savaitę išgelbėjo du šimtus stirnos jauniklių. Anot Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktoriaus Laimono Daukšos, visi jie išgelbėti pasitelkus dronus ir specialiai žvėrių paieškai apmokytus medžiotojų šunis.

- Reklama -

„Stirnos jauniklius slepia aukštoje žolėje, tad juos pamatyti yra ganėtinai sudėtinga. O ypatingai šienaujant pievas iš traktoriaus. Tad jų aptikimui pasitelkėme specialius dronus ir žvėrių paieškai apmokytus medžiotojų augintinius, kurie išžvalgo laukus ir pievas, prieš pradedant šienavimą“, – apie atsakingos šienapjūtės iniciatyvą visoje Lietuvoje pasakoja Laimonas Daukša.

RPT.lt koliažas.

Gyvūnai atviruose plotuose pievose ir laukuose vasarą praleidžia daug laiko, nes ten mažiau kraujasiurbių vabzdžių, gausesnis maisto pasirinkimas bei lengviau pastebėti pavojų. Laukuose stirnos ir kiškiai veda jauniklius, peri kurapkos, griežlės, įvairūs tilvikai, putpelės, daug žvirblinių paukščių.

Anot jo, vien per pirmą iniciatyvos savaitę buvo išgelbėti keli šimtai stirnos jauniklių visoje Lietuvoje, kuriuos aptikus dronais ar su šunimis, medžiotojai perkeldavo į saugią vietą.

„Vaikus palikdama pievoje, jų mama toli nuo jų nesitraukia, tad nuo grėsmės apsaugoti jos jaunikliai, netrukus vėl būna su motina“, – sako jis.

Atsakingos šienapjūtes iniciatyvos metu visi šalies ūkininkai yra kviečiami susisiekti su vietos Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos rajoninėmis draugijomis, kurios kartu su medžiotojais organizuoja nemokamą laukų ir pievų patikrinimą prieš pradedant šienauti.

- Reklama -

Stirnos jauniklius veda pavasario pabaigoje – vasaros pradžioje. Šis laikotarpis gamtoje sutampa su šienapjūtės laikotarpiu ūkininkų laukuose, todėl gali turėti tragiškų pasekmių ką tik gimusiems stirniukams ir mažiems kiškučiams. Kiekvienais metais šienapjūtės metu visame pasaulyje žūsta tūkstančiai jauniklių. Stirnų patelės, pirmas kelias savaites savo jauniklių kartu nesivedžioja, nes jie tiesiog yra per silpni, todėl ir reikalinga ši akcija.

Laukus ir pievas medžiotojai išžvalgo su specialiais dronais, aprūpintais termo jutikliais bei specialiai žvėrių paieškai apmokytais šunimis. Tokia iniciatyva šalies istorijoje organizuojama pirmą kartą, kurios iniciatoriai aplinkosauginė organizacija Ekosistemų apsaugos centras ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija.

Laimonas Daukša
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius

TOP naujienos

Alternatyvus ingredientas gyvūnų augintinių maiste – vabzdžių baltymai

Gyvūnų augintinių šeimininkai, skiriantys vis daugiau dėmesio savo numylėtinių maisto kokybei, funkcionalumui bei tvarumui, diktuoja naujas tendencijas rinkoje. Kur ir kaip augintinių maistas pagamintas,...

Laiko „vagys“ – susirinkimai: kaip neįžeidžiant atsisakyti dalyvauti

Kiekvienas turbūt esame dalyvavę darbo susitikime, po kurio pagalvojome, kad veltui iššvaistėme laiką, per kurį galėjome atlikti svarbesnius darbus. Jei gavus pakvietimą esate garsiai...

Gegužės 23-ioji: vardadieniai, astrologija, dienos INFO

Gegužės 23-ioji – Tarptautinė akušerijos fistulės diena. Gegužės dvidešimt trečioji, ketvirtadienis – 143-ioji metų diena (ketvirtoji 21-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 221...

ORAI: Savaitgalį pasieks aktyvaus ciklono debesys, įsismarkaus vėjas

Šeštadienio dieną daug kur, daugiausia Rytų Lietuvoje, palis, vyraus nedidelis lietus. Vėjas pietvakarių, vakarų, 8–13 m/s. Temperatūra 8–13, vietomis 14–16 laipsnių šilumos. Sekmadienį daug kur...

Rajone daugės vietų elektronikos atliekoms priduoti

Dėl griežtėjančių aplinkos apsaugos reikalavimų ir šiemet didėja buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo perdirbimui užduotys. Augant užduotims, gamintojai ir importuotojai privalės įsteigti daugiau vietų elektronikos atliekoms priduoti. „Prievolę sutvarkyti daugiau atliekų numato...

Bonos Sforcos įkvėpti dvariškosios lietuvių virtuvės pokyčiai: nuo „vargo“ agurkų iki gaivinančio itališko pyrago

Prieš daugiau nei 500 metų į Lietuvą iš Italijos atvykusi Lenkijos karalienė ir Didžioji Lietuvos kunigaikštienė Bona Sforca neretai įvardijama kaip asmenybė, kurios atvykimas iš pagrindų pakeitė ne tik lietuvių mados suvokimą, bet ir...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS