22.1 C
Birštonas
2022 / 08 / 19
spot_img
spot_img

Chemija Lietuvoje: ar greitai turėsime Nobelio premiją?

Ar jau skaitėte?

Vilniaus universiteto (VU) chemikai šiemet mini 225-ąsias Chemijos katedros įkūrimo metines. Anot dabartinio Chemijos ir geomokslų fakulteto dekano prof. Aivaro Kareivos, per tiek metų šis mokslas Lietuvoje turėjo ir nuosmukio laikotarpių, ir pasaulyje pripažintų specialistų, ženkliai prisidėjusių prie mokslo raidos. Solidaus jubiliejaus proga dekanas pasakoja apie dabartinę mokslo situaciją ir tai, kokių pasiekimų galime tikėtis ateityje.

Ne tik mokslininkai, bet ir visuomenės veikėjai

Kalbėdamas apie daugiau nei per du amžius Vilniuje dirbusius chemikus, kaip ryškiausią mokslo žvaigždę prof. A. Kareiva įvardija iš Lenkijos kilusį Andrių Sniadeckį, ne tik įtvirtinusį tuometinės Chemijos katedros veiklą, bet ir, manoma, atradusį cheminį elementą rutenį. Vėliau, tarpukario laikotarpiu, universitetas veikė, bet ryškių mokslininkų arba pasiekimų iš to meto yra išlikę nedaug.

„Tik apie 1940-uosius metus mokslo žvaigžde tapo prof. Kazys Daukšas, kuris organizavo chemijos perkėlimą iš Vytauto Didžiojo universiteto į VU, atgaivino čia chemijos mokslą, buvo dekanas, buvo ne tik mokslininkas, bet ir mokslo organizatorius, pedagogas, visuomenei žinomas žmogus. Jis bendravo su rašytojais, poetais, kultūros veikėjais, važinėjo po visą Lietuvą skaitydamas paskaitas. Prof. K. Daukšas buvo žmogus, kuris pats nuoširdžiai ir daug dirbo ir savo jėgomis kūrė fakultetą“, – sako prof. A. Kareiva.

Paklaustas, ar turime tokių žmonių dabar, profesorius nedvejodamas atsako: „Iš chemikų – neabejotinai prof. Arūnas Ramanavičius. Jis yra pats geriausias turbūt ne tik tarp chemikų, bet ir tarp kitų mokslininkų, labai produktyvus žmogus. Jo mokslo darbai ir kiekybiniu, ir kokybiniu požiūriu Lietuvoje yra aukščiausio lygio, jis daug dirba ir su užsienio partneriais. Taip pat yra gavęs ir medalį už Lietuvos gynimą Sausio 13-osios įvykių metu, kada buvo sužalotas. Metus gydėsi, gulėjo patale, bet atsitiesė ir yra vienas ryškiausių Lietuvos mokslo žmonių.“

Lietuviai – vienoje gretoje su Europos mokslininkais

Kalbėdamas apie dabartinius laikus prof. A. Kareiva pabrėžia, kad labai daug mokslininkams duoda tarptautiniai mainai ir programos. Anot jo, tiek studentams, tiek mokslininkams tai yra būtina: „Jeigu tokių programų nebūtų, būtumėm visiškam Europos užnugary. Jos leidžia kvėpuoti, matyti viską, kas vyksta pasaulyje, laikyti ranką ant mokslo pulso. Bet to neužtenka, kad labai išsiveržtum į priekį. Mūsų visi pasiekimai jeigu ir yra, tai tik dėl to, kad bendradarbiaujam su kitais Europos ir pasaulio universitetais, – sako dekanas. – Tai yra labai svarbu. Jau praėjo tie laikai, kai vienas mokslininkas galėjo atsisėdęs kažką sukurti, kai koks nors vienišius chemikas galėjo kažko pasiekti. Tiksliuosiuose moksluose būdamas vienas esi pasmerktas.“

Anot mokslininko, būtent dėl tarptautinio bendradarbiavimo galimybių Lietuva jau nebėra laikoma užkampiu, o atliekami tyrimai neatsilieka nuo kitų pasaulio universitetų: „Nepriklausomybės pradžioje lietuviai buvo šioks toks užnugaris, bet dabar jau tikrai ne. Ir kitose srityse, pavyzdžiui, lazerių, biotechnologijos, esam pasiekę daugiau nei kai kurie Vakarų universitetai, tampame vos ne tų sričių centrais, čia atvyksta doktorantai, mokslininkai atlikti tyrimų. Mes patys, kaip fakultetas, turim labai daug naujausios aparatūros, kurią naudojam, ir gauti rezultatai smarkiai nenusileidžia užsieniui“, – sako prof. A. Kareiva.

Vis dėlto, pasak jo, su pačiais geriausiais universitetais, tokiais kaip Harvardas, kuriuose skiriamos lėšos ne tik aparatūrai, bet ir reagentams bei kitoms priemonėms yra daug didesnės, lygintis negalima. „Bet tikrai ne visiems nusileidžiame. Kitose šalyse vyriausybės irgi negali visų universitetų remti vienodai. Pavyzdžiui, Vokietijoje yra gal 7 universitetai, kurie labai išsiskiria iš kitų savo pasiekimais, gauna daug vyriausybės dėmesio, o kiti nėra kažkokio labai įstabaus lygio. Dabar buvom Leipcige. Sakyčiau, gal jų fakulteto pastatas naujesnis, šiltesnis, bet aparatūros jie turi tikrai ne daugiau negu mes“, – sako prof. A. Kareiva.

Nobelio premija – ir politinis sprendimas

Nors lietuviai chemijos mokslo srityje ir turi kuo didžiuotis, prof. A. Kareiva į galimybę Lietuvoje turėti chemijos Nobelio premijos laureatų žiūri gana skeptiškai.

„Kartais tai yra ir politiniai sprendimai. Kartais mokslinių darbų tematika yra panaši, bet skiriamos premijos didelių valstybių mokslininkams, mažoms šalims jas gauti sunkiau“, – sako chemikas. Anot jo, čia labai svarbi yra mokslo sklaida, o tam reikalingas tinkamas finansavimas.

„Norint daugiau rodytis, reikia turėti finansų, dalyvauti simpoziumuose, konferencijose, susirinkimuose. O tam reikia turėti pinigų. Yra turtingi universitetai, kurie ir gauna apdovanojimus. Jie nusprendžia remti, nominuoti, visur siūlyti vieną žmogų, tai taip jį ir „prastumia“. Apskritai mokslo sklaidai įstatymuose turi būti atskira eilutė, skiriami atskiri pinigai. Kadangi nesame turtinga valstybė ir negalim tikėtis iš valstybės tokios paramos, neturim mes tiek pinigų. Be to, kiti dalykai, pavyzdžiui, studijų organizavimas, taip pat yra brangūs, o sklaida, mano manymu, nėra didžiausios svarbos dalykas, nors ir labai svarbus“, – aiškina prof. A. Kareiva.

Anot Chemijos ir geomokslų fakulteto dekano, chemijos mokslo pažangą visoje Europoje stabdo ir žmogiškųjų išteklių problema – chemijos mokslas nėra toks populiarus kaip teisė, medicina ar ekonomika.

„Stokholmo universitete dauguma magistrantų, doktorantų yra kilę iš Rytų šalių, o ne iš Švedijos. Taline tendencijos irgi panašios. Vadinasi, problemos visur tos pačios – ne tik Lietuvoje chemijos mokslas yra mažiau populiarus negu kiti. Nors chemijos specialistai reikalingi bet kokiai pramonės sričiai, gamybai, žmogiškųjų išteklių problemą turi visa Europa. Be to, universitetai negali konkuruoti mokslininkų atlyginimais su privačiomis įmonėmis, tad tai labai didelis minusas doktorantams“, – sako prof. A. Kareiva.

Liudmila Januškevičienė
Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus
Viešosios komunikacijos projektų vadovė
Vilniaus universitetas

spot_img

Kenkėjiškų programų skaičiai išaugo dvigubai: kaip verslui išgyventi kibernetiniame chaose?

Kibernetinio saugumo produktų gamintojos ESET telemetrijos duomenimis, lyginant su 2021 m. per pirmąjį 2022 m. pusmetį Lietuvoje beveik dvigubai išaugo (12,1%) kenkėjiškų programų, siekiančių gauti neteisėtą prieigą prie įrenginiuose esančių duomenų (angl.Trojan), bei programinės...

Savivaldybės ir jų įmonės reikšmingai sutaupo elektros energijos

Dėl Rusijos karo Ukrainoje ir agresorės veiksmų gamtinių dujų rinkose, elektros kainos pasiekė dar nematytas aukštumas. Prognozuojama, kad šie metai ir 2023 metų pirmasis ketvirtis elektros kainomis biržoje toliau nemaloniai stebins. Suintensyvėjo energetinio efektyvumo sprendimų...

Karštą dieną atgaivins – didelis ąsotis su šaltu vandeniu ir žiupsnelis vaizduotės

Termometro stulpeliams vasarą pasiekus aukščiausią tašką, ieškome bet kokios atgaivos formos. Žinoma, labiausiai džiugina šviežias ir gaivus gėrimas, kurio skonis suteikia tokį malonumą, kad veikiausiai norėsite jį ruošti ištisus metus. O, tokių gėrimų labai...

Artimiausioms dienomis karšti orai tęsis

Rugpjūčio 18 d. mažai debesuota. Lietaus tikimybė nedidelė. Vėjas naktį silpnas, dieną rytinių krypčių, 4–9 m/s. Žemiausia temperatūra naktį 16–21, aukščiausia dieną 28–33 laipsniai. Audioknyga: ATSIKRATYKITE ĮPROČIO BŪTI SAVIMI: kaip nusimesti seną protą ir susikurti...

Gerinamos sąlygos karjeros specialistams – trumpėja jų darbo laikas

Nuo rugsėjo 1 d. švietimo įstaigų karjeros specialistų darbo laikas per savaitę prilygintas kitų pagalbos mokiniui specialistų darbo laikui, t. y. 36 val. per savaitę. Nors darbo valandų skaičius sumažintas, atlyginimas nuo to nesikeis....

Kas svarbiausia pritaikant kambario erdvę būsimiems pirmokams?

Artėjant rugsėjui daugelis šeimų ima sukti galvas – kaip patogiai, funkcionaliai ir praktiškai vaikų kambarį pritaikyti mokyklos sezonui. Šie namų interjero pokyčiai ypač aktualūs būsimuosius pirmokus auginantiems tėvams, nes jiems prireikia mažųjų žaidimų erdvę...

Gydytojas įspėja sergančius celiakija: nepageidaujamą organizmo reakciją gali sukelti ir trupinėlis kvietinių miltų

Gliuteninė enteropatija, dar žinoma kaip celiakija – lėtinė autoimuninė uždegiminė plonosios žarnos liga. Nors pats sutrikimas šiuo metu nėra pagydomas, celiakija sergantys pacientai gali gyventi pilnavertį ir kokybišką gyvenimą. Klaipėdos „Kardiolitos klinikų“ Gastroenterologijos centro...

Horoskopai rugpjūčio 18 dienai

AVINASDarykite viską, kad sumažintumėte savo darbo krūvį. Jis akivaizdžiai per didelis. Per daugybę smulkmenų imate nepastebėti esminių dalykų. Pavojingai didėja rimtų klaidų tikimybė. Vakarop pasistenkite bent trumpam radikaliai pakeisti veiklos pobūdį. Tarp kasdienybės ir geismo....

EPA: elektronikos atliekas nemokamai iš namų išvežame jau 10 metų

Ne vieno mūsų spintose ir sandėliukuose rastume nebereikalingų, nežinia kada naudotų daiktų. Dalis jų yra elektronikos prietaisai ar įranga – pradedant telefonais ir elektroninėmis cigaretėmis ir baigiant šaldytuvu. Kai kurie prietaisai laikomi manant, kad...

Bėgikė ir dietologė primena pagrindines taisykles bėgiojant per karščius

Vasarą sportuoti lauke – daug maloniau nei sporto salėje, tad daugelis aktyvia veikla mieliau užsiima gryname ore. Tačiau sportuojantiems lauke, ypač termometro stulpeliui šoktelėjus į viršų, bėgikė Ingrida Voicechovska pataria dažniau atsigaivinti vandeniu, neužmiršti...

Kaip marinuoti slyvas arba derinkite jas prie mėsos

Vėlyva vasara – slyvų metas. Ir nors jomis dažniausiai gardiname kompotus, pyragus ar kitus saldumynus, šie kaulavaisiai gali tapti puikiu pikantiškų patiekalų akcentu. Svarbiausia – nebijoti eksperimentuoti. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė,...

Artimiausios dienos išliks karštos ir tvankios

Artimiausios dienos išliks karštos ir tvankios; lietaus - tik pavienės liūtys su perkūnija. „Manis, arba pinigų abėcėlė“ – tai pasakojimas, kuriame rasite praktiškai pritaikytas kelio į finansinę laisvę pamokas. Rugpjūčio 17-os dieną žymesnio lietaus nenumatoma. Vėjas...

Horoskopai rugpjūčio 17 dienai

AVINASPats laikas susirūpinti sveikata, net jei jums atrodo, kad jaučiatės gerai. Profilaktinė apžiūra gali nemaloniai nustebinti. Šiandien nevarginkite savo kūno pernelyg aktyviu poilsiu. „Manis, arba pinigų abėcėlė“ – tai pasakojimas, kuriame rasite praktiškai pritaikytas kelio...

Augaliniai pietūs – sočiai ir lengvai: pasigaminkite salotas su kruopomis

Klysta sakantys, jog nuo salotų sotus nebūsi, nes viskas priklauso nuo į salotų dubenį dedamų ingredientų. Pavyzdžiui, anksčiau laikytos prastu maisto produktu, įvairios kruopos išgyvena savotišką renesansą, todėl sočiame salotų dubenyje jos sutinkamos vis...

Horoskopai rugpjūčio 16 dienai

AVINASJei nenorite, kad diena praeitų veltui, verčiau suplanuokite ją iš pat ryto. Būtų visai ne pro šalį šiek tiek iš anksto pareklamuoti savo sumanymą. Tada atėjus laikui niekas negalės pasakyti, kad kalbate apie dar...

Šie savaitę trumpas lietus, perkūnija, karštis iki 32 laipsnių

Artimiausiomis dienomis išliks karšta, vietomis praslinks trumpalaikės liūtys. SAVAITĖS AUDIOKNYGA! Su nuolaidos kodu „UOGA” audioknyga tik už 8,39 iki rugpjūčio 14 d.Serhijaus Žadano audioknyga „Internatas“ – tikrais įvykiais paremtas romanas apie karą Donbase ir į...

Horoskopai rugpjūčio 15 dienai

AVINASKažkas sukels jūsų pyktį nuolat lįsdamas su mažmožiais į akis. Kodėl negalite viską nuleisti juokais, užuot taip šiurkščiai reagavęs? „Manis, arba pinigų abėcėlė“ – tai pasakojimas, kuriame rasite praktiškai pritaikytas kelio į finansinę laisvę pamokas. JAUTISJūsų...

Vargina karštis? Specialistė pataria, kaip išlikti gyvybingu

„Nerastumėme žmogaus, kuriam netrūktų mineralų, o ypatingai per karščius“, – sako homeopatė, mitybos mokslo ir sveikos gyvensenos specialistė Deimantė Rapalytė. Ji įspėja, kad šalyje vyraujantys karščiai – iššūkis organizmui. Mat padidėjus prakaitavimui iš organizmo...

Šiandien aukščiausia temperatūra 26–30 laipsnių

Šiandien bus mažai debesuota. Be lietaus. Vėjas šiaurės rytų, šiaurės, 5–10 m/s. Aukščiausia temperatūra 26–30 laipsnių. „Manis, arba pinigų abėcėlė“ – tai pasakojimas, kuriame rasite praktiškai pritaikytas kelio į finansinę laisvę pamokas. Rugpjūčio 14-os dieną Pietų...

Horoskopai rugpjūčio 13 dienai

AVINASNeramios jūsų mintys pagaliau įsikūnija konkrečiuose veiksmuose. Burės pagaliau pagavo palankų vėją. Ateina vilčių įgyvendinimo ir augančio pasitikėjimo savimi metas. Gilaus atsipalaidavimo ir vidinių resursų atstatymo pratimas JAUTISIšsiskyrimas su mylimu asmeniu gali sutvirtinti bepradedančius vėsti jausmus....

Kodėl pusė lietuvių aumobilių pirmo techninės būklės egzamino neišlaiko

Lietuvoje asmeniniai lengvieji automobiliai, kaip ir motociklai bei mopedai, atlikti techninę apžiūrą (TA) vežami po 3 metų nuo pirmosios registracijos, o po to, kas dvejus metus. Tačiau TA stotyse dirbantys specialistai pastebi, kad pirmuoju...

Ilgajam savaitgaliui − ypatingas virtuvės šefo receptas

Žolinė – viena svarbiausių vasaros švenčių, jos ištakos siekia pagonybės laikus. Liaudiškoje tradicijoje ši šventė nuo seno žymėjo vasaros darbymečio pabaigą, nes tuo metu daugelis baigdavo javapjūtę, užderėdavo ne tik javai, bet ir kitos...
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img