Darbo vietoje taikomas psichologinis smurtas – ne asmeninis konfliktas, o darbo teisės pažeidimas

Ar jau skaitėte?

Darbo aplinka, kurioje vyrauja pagarba ir saugumas, būtina kiekvienam darbuotojui, tačiau Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) praktika rodo, kad vis dažniau tenka spręsti atvejus, kai į darbą įsismelkia psichologinis smurtas. Tai nėra tik vidinis kolegų konfliktas – tai rimtas darbo teisės pažeidimas, darantis žalą darbuotojo sveikatai, orumui ir visos įmonės veiklos kokybei.

- Reklama -

Psichologiniu smurtu laikomas nuolatinis ar pasikartojantis žeminantis, priešiškas, įžeidžiantis elgesys, kuriuo siekiama įbauginti, sumenkinti arba įstumti darbuotoją į bejėgę padėtį. Toks elgesys yra draudžiamas ne tik darbo metu atliekant pareigas, bet ir įvairių pertraukų metu, pakeliui į darbą ar iš darbo, su darbu susijusių renginių metu bei bendravimo, įskaitant bendravimą informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, metu.

Psichologinis smurtas darbe – tai ne asmeninis konfliktas, o darbo teisės pažeidimas, darantis žalą darbuotojo sveikatai ir orumui. Iliustracinė nuotrauka Pexels.
Psichologinis smurtas darbe – tai ne asmeninis konfliktas, o darbo teisės pažeidimas, darantis žalą darbuotojo sveikatai ir orumui. Iliustracinė nuotrauka Pexels.

„Psichologinį smurtą darbuotojai dažniausiai patiria iš vadovų ar aukštesnes pareigas užimančių kolegų, tačiau pasitaiko ir atvejų, kai tokį elgesį taiko lygias pareigas einantys ar net pavaldiniai. Svarbiausia suprasti, kad tai nėra normalus darbinis bendravimas – tai pažeidimas, turintis aiškias pasekmes“, – pabrėžia Liudmila Mironovienė, VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė.

VDI atkreipia dėmesį, kad vienas iš didžiausių iššūkių – objektyvių įrodymų stoka. Dažnai darbuotojai remiasi tik savo subjektyviu vertinimu, tačiau norint užtikrinti veiksmingą tyrimą būtina fiksuoti visus netinkamo elgesio faktus. „Tik nuo darbuotojo aktyvumo priklauso, ar pavyks užtikrinti, kad pažeidimai bus tinkamai įvertinti. Be įrodymų praktiškai neįmanoma įrodyti psichologinio smurto apraiškų egzistavimo, o kolegos, net ir matydami situaciją, neretai vengia liudyti. 

„Viena iš VDI atliekamų tyrimų priemonių yra anoniminė darbuotojų apklausa. Vis dėlto reikia paminėti, kad anoniminės apklausos rezultatai tik parodo bendrą mikroklimatą darbovietėje ir darbuotojus emociškai veikiančius veiksnius, tačiau tokia apklausa negali būti vertinama kaip tinkamas įrodymas patvirtinti ar paneigti konkrečias faktines aplinkybes, susijusias su vienu ar keliais darbuotojais ir prieš juos galimai nukreiptais neteisėtais veiksmais. Todėl darbuotojai turi būti aktyvūs gindami savo teises bei rinkdami įrodymus, galinčius patvirtinti nepriimtiną elgesį. Svarbu paminėti, kad vaizdo ar garso įrašai yra leistina įrodinėjimo priemonė darbuotojo pažeistoms teisėms apginti“, – sako L. Mironovienė. 

Labai svarbu, kad pirmasis darbuotojo žingsnis, patiriant nepriimtiną bendradarbio ar net tiesioginio vadovo elgesį, būtų kreipimasis į darbdavį. Įmonės vadovas privalo imtis priemonių situacijai spręsti, o jei to nepadaro arba pats taiko psichologinį smurtą darbuotojo atžvilgiu, tada galima kreiptis į VDI. Nustačius pažeidimus, juridinio asmens vadovui gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Be to, darbuotojas, dėl patirto smurto patyręs žalą, turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją ir reikalauti atlyginti tiek turtinius nuostolius, tiek neturtinę žalą.

- Reklama -

Pasak L. Mironovienės, svarbu suvokti, kad VDI nėra tarpininkas tarp kolegų ginčuose, o institucija, kuri užtikrina, kad darbdaviai laikytųsi įstatymų. „Psichologinis smurtas – tai ne asmeninis konfliktas, o pažeidimas, kurį darbdavys privalo spręsti atsakingai. Kuo anksčiau jis reaguoja, tuo didesnė tikimybė, kad pavyks apsaugoti ne tik vieną darbuotoją, bet ir visą kolektyvą nuo ilgalaikių neigiamų pasekmių“, – pabrėžia Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja.

VDI primena, kad darbdaviai privalo užtikrinti saugią darbo aplinką, o ją pažeidus – pasirūpinti pagalba nukentėjusiam darbuotojui. Tai gali būti psichologo ar teisininko paslaugos, galimybė pakeisti darbo vietą, suteikti papildomų poilsio dienų. Toks darbdavio elgesys nėra tik gera praktika – tai teisės aktų reikalavimas.

VDI ragina darbuotojus nelikti vieniems su problema ir nebijoti ginti savo teisių. Psichologinis smurtas darbe – tai rimta grėsmė, kurios pasekmės gali būti skaudžios, tačiau tinkamai ir laiku reaguojant jis gali būti sustabdytas.

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcijos informacija

TOP naujienos

Apklausa: 67 proc. tėvų pritaria telefonų draudimui mokyklose

Du trečdaliai Lietuvos gyventojų pritaria mobiliųjų telefonų draudimui mokyklose tiek pamokų, tiek pertraukų metu, rodo LRT užsakymu atlikta visuomenės apklausa. Anot tyrimo, šiam draudimui pritaria...

Duona, tiksianti net ir lieknėjantiems: prireiks netikėto, visų mėgstamo ingrediento, kuriam šį savaitgalį IKI parduotuvėse – akcija

Kvapni naminė duona daugeliui skamba kaip sudėtinga užduotis. Tačiau iš tiesų vos su 10 minučių darbo ir keliais nebrangiais ingredientais galėsite namiškius nustebinti gardžiu...

Ar sportuoti vis dar madinga?

Metų pradžioje atrodė, kad sporto klubai tiesiog sprogs nuo judėti pasiryžusių žmonių gausos. Daugelis spėjo, kad tai tik laikina Naujųjų metų rezoliucijos pasekmė ir...

Lietuvos ežerai praturtinti dirbtiniu būdu išveistais plačiažnypliais vėžiais

Žuvininkystės tarnybos vykdomi plačiažnyplių vėžių (Astacus astacus L) išteklių atkūrimo Lietuvos vandens telkiniuose darbai antri metai iš eilės yra sėkmingi. Praėjusiais metais pavyko dirbtiniu...
[td_block_12 limit="2" offset="1" m11f_title_font_family="374" sort="random_posts" m11f_title_font_weight="700" ajax_pagination=""]

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS