Daugelis žmonių į kosulį linkę žiūrėti nerimtai – įprasta galvoti, kad po kelių dienų ar savaitės jis praeis. Tačiau jei kosulys užsitęsia bent kelias savaites, medikų teigimu, vertėtų sunerimti. Kokias ligas gali prognozuoti užsitęsęs kosulys, pasakoja Kauno „Kardiolitos klinikų“ Pulmonologijos centro gydytoja pulmonologė Daiva Jurelevičienė.
Kiek laiko kosėti yra normalu?
Pasak medikės, ilgiau besitęsiantis kosulys gali būti plaučių vėžio, širdies nepakankamumo ar kitos sunkios ligos požymis, todėl visuomet turėtų būti vertinamas labai rimtai. „Pirmiausia, reikia stebėti, kiek laiko iš tikrųjų pacientą kankina šis negalavimas. Kosulys gali būti ūminis – iki 3 savaičių, poūmis – iki 8 savaičių, ir lėtinis – daugiau nei 8 savaitės. Dažniausia ūminio kosulio priežastis yra virusinė infekcija, o kai nuo jos pasveikstame, praeina ir kosulys. Tačiau susiduriant su poūminiu ar lėtiniu kosuliu, vertėtų sunerimti“, – pastebi gydytoja pulmonologė Daiva Jurelevičienė.
Gydytoja priduria, kad ilgą laiką trunkantis trachėjos ar bronchų gleivinės dirginimas gali sukelti uždegimą, padidinti receptorių jautrumą kitiems dirgikliams: „Todėl, jeigu gydotės kosulį apie 2 savaites ir nepastebite pagerėjimo, patartina kreiptis į šeimos gydytoją, o vėliau pagal poreikį – į pulmonologą išsamesniam ištyrimui. Priešingu atveju, liga pereis į lėtinę, simptomai progresuos.“
Ji priduria, kad svarbu atkreipti dėmesį ir į kosulio pobūdį: ar pacientas skrepliuojasi, ar atsikosėja su kraujo priemaiša, o gal kosulys – sausas. Tai gali būti vienas iš pagrindinių simptomų, turintis svarbią diagnostinę vertę. Pavyzdžiui, lėtinis kosulys skrepliuojantis gali reikšti lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL), su kraujo priemaiša – plaučių vėžį, lėtinį bronchitą. Sausas kosulys gali būti susijęs su bronchų astma, gastroezofaginio refliukso liga (GERL).
Užsitęsusio kosulio priežastys įvairios
Atidžiau savo kosulį turėtų stebėti rūkantys žmonės, nes jie turi didesnę riziką susirgti LOPL ar vėžiu. „Vienas iš pagrindinių šių ligų simptomų – lėtinis kosulys. Taip pat nemalonus kosulys gali kamuoti dėl bronchinės astmos metu padidėjusio kosulio receptorių jautrumo, nervų sistemos sutrikimo ar broncho svetimkūnio“, – teigia gydytoja D. Jurelevičienė.
Dažnai kosulys gali parodyti ūminį ar lėtinį bronchų paviršinio epitelio pažeidimą, virusinę infekciją, lėtinio uždegimo sukeltus epitelio pakitimus ar bronchektazinę ligą. Neretai kosulys būna ir psichogeninės kilmės, širdies nepakankamumo išraiška, ar tam tikrų antihipertenzinių vaistų šalutinis efektas.
Sausai kosima į kvėpavimo takus patekus svetimkūniui. Taip pat – ir sergant GERL. „Esant šiai ligai skrandžio turinys patenka į stemplę, o iš čia – į kvėpavimo takus. Sauso kosulio priepuoliai šiuo atveju dažniausiai vargina naktimis. Sergant GERL skiriama skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų, bet jie gali nesumažinti kosulio, nes refliuksas išlieka. Tai nereiškia, kad jo priežastis ne GERL“, – atkreipia dėmesį medikė.
Kosulys – nėra liga
Gydytojos teigimu, kosulys yra ne liga, o tik jos simptomas, todėl visada reikia išsiaiškinti kosulio priežastį.
„Svarbu išsiaiškinti, dėl ko kyla kosulys, atlikti būtiniausius tyrimus: krūtinės ląstos rentgenografiją, kraujo tyrimus, spirometriją, atmesti GERL. Atlikęs tyrimus gydytojas pulmonologas diagnozuos tikslią ligą ir paskirs gydymą“, – sako D. Jurelevičienė.
Pacientai dažnai gydytis pradeda patys atsikosėjimą lengvinančiais preparatais, greito veikimo plečiančiais inhaliatoriais. Tai – simptominis gydymas, bet pati priežastis, deja, nėra pašalinama.