18.4 C
Birštonas

Šiemet keliams prižiūrėti, tiesti ir modernizuoti – 531,6 mln. eurų

Ar jau skaitėte?

Šiemet Lietuvos kelių tinklui plėtoti ir saugaus eismo priemonėms diegti numatoma skirti 531,6 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų. Tokią Susisiekimo ministerijos parengtą šios programos finansavimo sąmatą šiandien patvirtino Vyriausybė.

- Reklama -

Įvertino arktinę žiemą: šaltis ir trumpi atstumai automobilį išspaudė tarsi citriną


Tiksliniams projektams numatyta 145 mln. eurų KPPP lėšų. Jos bus paskirstytos rajoninės ir vietinės reikšmės keliams su žvyro danga asfaltuoti, magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui ties Kaunu (nuo 89,40 iki 107 km) rekonstruoti, Klaipėdos miesto transporto infrastruktūros projektui ir Vilniuje dviejų lygių sankryžai Žirnių g., Liepkalnio g. ir Minsko pl. rekonstrukcijos darbams.

Kitos lėšos – 386,6 tūkst. eurų – paskirstomos pagal KPPP finansavimo įstatyme nustatytas proporcijas: 65 proc. tenka valstybinės reikšmės keliams, 30 proc. – vietinės reikšmės keliams ir 5 proc. – numatomos rezervinės lėšos.

251,3 mln. eurų skiriama valstybinės reikšmės keliams: priežiūros darbams, saugaus eismo programoms ir jų priemonėms įgyvendinti bei kitoms kelių srities reikmėms finansuoti.

Kita dalis – beveik 116 mln. eurų – numatoma savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams, taip pat valstybinių miškų, valstybės saugomų teritorijų vietinės reikšmės keliams bei Lietuvos kariuomenei, krašto apsaugos ir pasienio objektams reikalingiems vietinės reikšmės keliams.

Šiemet lėšos savivaldybių vietinės reikšmės keliams skirstomos siekiant išlaikyti paritetą tarp savivaldybių ir neišskirti vienos konkrečios savivaldybės ar jų grupės iš kitų, todėl Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybėms numatomos specialios KPPP lėšos kaip Sostinės regiono savivaldybėms, tačiau jos nebus dar kartą finansuojamos kaip rajonų aplink didmiesčius savivaldybės.

- Reklama -

„Reikalinga visos kelių finansavimo sistemos peržiūra iš esmės, užtikrinant finansavimą bent trejiems metams, ieškant papildomų šaltinių strateginiams projektams: „Via Baltica“, A1, „Utenos kelias“, – komentuoja susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Praėjusiais metais šalies keliams finansuoti teko 589,74 mln. eurų. Ši suma buvo didesnė, nes prie jos buvo pridėtos ankstesniais metais nepanaudotos programos lėšos. Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo nuo šių metų nepanaudotos lėšos nėra perkeliamos į kitus metus.

Susisiekimo ministerija planuoja kitiems metams KPPP lėšų skyrimo tvarką peržiūrėti iš esmės.

Vaiva Grigaitienė
Vyriausioji specialistė
LR Susisiekimo ministerija

TOP naujienos

Kalbomis apipintas kokosų aliejus: kodėl visgi verta jį vartoti ir kokį geriausia rinktis?

Nors kokoso aliejaus naudojimas maistui gaminti vertinamas išties prieštaringai, vis daugiau mitybos specialistų giria jo naudą sveikatai. Tačiau, norintiems pajusti tikrąją šio produkto vertę,...

Antradienį eismo įvykyje nukentėjo pėsčiasis

Vasario 2 dieną, antradienį, pirminiais duomenimis, viename eismo įvykyje sužeistas žmogus.  Vakare, apie pusę aštuntos, Alytuje, Žuvinto gatvėje (apšviestas ruožas), esant slidžiai dangai, kelio ženklais...

Tyrėjų energija ir kruopštumas lėmė, kad Žemaitijoje siautėję vagišiai būtų neutralizuoti

2021 vasaros pradžioje net keliuose Žemaitijos rajonuose užderėjo vagysčių. Nakties metu buvo braunamasi į degalines, miestelių parduotuves, iš kurių vagiami tabako gaminiai bei kasos...

Užsidarymas namuose kelia įtampą: rajone daugėja besinaudojančių psichologų konsultacijomis

Karantino metu patiriama izoliacija, fizinis atstumas ir apribotos bendravimo galimybės gali daryti neigiamą įtaką psichinei savijautai, teigia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Psichologai Lietuvoje pastebi...

Kone kas valandą – po užlietą butą, namą, kotedžą

Kiekvieną dieną vien vienos Lietuvoje veikiančios draudimo kompanijos klientai registruoja vidutiniškai po 18 atvejų, kai jų būstuose įvyksta vandens užliejimas. Absoliuti dauguma – trys iš keturių – užliejimų fiksuojami butuose, nors dėl to nukenčia...

Nepaisant aukštų elektros kainų, elektromobilio įsigijimas – pusės lietuvių planuose

Nors per artimiausius dešimt metų persėsti prie elektromobilio vairo planuoja beveik pusė (46 proc.) lietuvių, ši dalis yra 4 proc. mažesnė nei pernai, rodo „Citadele“ banko iniciatyva bendrovės „Norstat“ atliktos Baltijos šalių gyventojų apklausos...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS